Flokkar opinberra starfsmanna og bótažega meš um 50% fylgi.

Opinberir starfsmenn eru žrišjungur vinnufęra manna į ķsland. Žeir męta helming ver ķ vinnu en hinir. Laun žeirra eru greidd meš sköttum žeirra sem nenna aš vinna ķ einkageiranum.

Öryrkjar eru nś 10% af fjöldanum eša nęrri 15% af žeim sem annars vęru į vinnumarkaši. žeir męta ekki vinnu og eru hįšir framfęrslu af sköttum žeirra sem geta og nenna aš vinna ķ einkageiranum.

Fast aš helmingur žeirra sem kjósa į ķslandi byggja afkomu sķna į aš skattleggja žį sem vinna ķ einkageiranum.

Žaš sér hver mašur aš žaš gengur ekki til lengdar aš svo stór hluti kjósenda hafi svo mikla hagsmuni ķ aš kjósa aukin śtgjöld yfir hina.

 

 


mbl.is X-S er hįstökkvari vikunnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Raunvirši allra eigna lķfeysjóšanna er žį um 1400 milljaršar.

Hįmarks raunvirš heildareigna ķslensku lķfeyrissjóšanna mį finn į hverjum tķma meš eftirfarandi formślu. 

Erlendar eignir lķfeirsjóša + ( įrleg landsframleišsla * 0,2)

900 +( 2.300*0,2)  =  1.360.000.000.000 kr  eša eittžśsund og fjögurhundruš milljaršar isk

Sparnašur ķ hagkerfi er ekki innleysanlegur nema sem nemur 4% landsframleišslu į įri įn žess aš hafa veruleg  įhrif į hagkerfiš og virši eigna ķ žvķ. Formślan reiknar žvķ meš aš nothęfar innlendar eignir lķfeirsjóšanna séu žaš sem hęgt er aš leysa śr žeim į fimm įrum. Ef viš mundum miša viš tķu įr fara heldar eignirnar ķ 1800 milljarša. 

Ķ bókum sjóšanna eru heildareignirnar hinsvegar taldar vera nįlegt 4000 miljaršar sem er algerlega frįleit og hrein móšgun aš halda slķku fram viš žį sem minnsta skilning hafa į žessu.

 

  


mbl.is Erlendar eignir lķfeyrissjóšanna nįlgast 900 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svona vitlaus er Jón G ekki

Jón į samkvęmt žessu aš hafa talaš viš Óttar um greišslur sem hann fengi fyrir vinnu fyrir Samfylkinguna.

Og ķ hvaša samhengi į žaš aš hafa gerst, spyr ég. Vildi Jón fį peninga fyrir aš vera ķ stjórmįlum  en samfylkingin bauš betur og žess vegna skrįši hann sig ķ Samfylkinguna ?

Tjóniš sem hann er aš valda bęši Bjartri framtķš og Samfylkingu meš žessari innkomu er grķšalegt.

Jón Gnarr er enfaldlega ekki svona vitlaus. Hér bżr eitthvaš annaš aš baki.  


mbl.is Jón Gnarr hjólar ķ Bjarta framtķš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hlöšur eru fyrir hey.

Svona lķtur žaš śt. Heyrśllur eru gjarnan settar ķ plast svo ekki žurfi aš geyma žęr ķ hlöšu. Hlöšur dagsins ķ dag eru žvķ gjarnan (hlutfallslega) minni en įšur en žęr eru engu aš sķšur viš öll hesthśs ķslandi.

Hay

Rafhlöšur eru fyrir rafmagn. Hlešslustöš fyrir rafhlöšur er žį rafhlešslustöš eša stytt hlešslustöš /(meš vķsan ķ bensķnstöš). ķ framtķšinni munu žetta vera stór bķlaplön um allt. Eins og stašan er nśna žarf 2-4 slķk fyrir eina bensķnstöš. žaš verša žį hlešsluplön eins og myndin sżnir.

Hlešsluplan


mbl.is Opna hlöšur ķ Vķk og į Kirkjubęjarklaustri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Talsmašur breta og hollendinga

Ķ sjónvarpsvištali vegna Icesave deilunnar  sagši Žórólfur meš grįtsaf ķ kverkunum aš allt mundi hrynja į ķsland ef ekki yrši gengiš aš kröfum breta og holendinga.

https://www.youtube.com/watch?v=KTcw4RsL4FU

Mašur sem lętur svona žvęlu śt śr sér er kjįni.

Žórólfur Mattķasson er rķkistarfsmašur af gušs nįš, žaš er žaš sem hann kann og getur. Slķkir menn eru ekki nothęfir ķ neitt annaš en aš fį launin sķn og naga blżanta.

 


mbl.is Sjónarmiš neytenda verša uppi į boršum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš ber eingin įbyrgš į žessu nema Gušni

Samkvęmt gildandi stjóraskipan lżšveldis Ķslands ber nśverandi Forseti žess Gušni einn įbyrgš į uppgjöf saka og uppreisn ęru aš lögum.

 

Ķslenska stjórnaskrįin. 29. gr.

Forsetinn getur įkvešiš, aš saksókn fyrir afbrot skuli nišur falla, ef rķkar įstęšur eru til. Hann nįšar menn og veitir almenna uppgjöf saka. Rįšherra getur hann žó eigi leyst undan saksókn né refsingu, sem landsdómur hefur dęmt, nema meš samžykki Alžingis.

Almenn Hegningarlög 84. gr.

Nś hefur mašur hlotiš ķ fyrsta sinn refsidóm fyrir brot,
sem hefur skeršing borgararéttinda ķ för meš sér, og refsing
fer ekki fram śr 1 įrs [fangelsi], žį nżtur hann aš lišnum 5
įrum frį žvķ aš refsing er aš fullu śttekin, fyrnd eša uppgefin,
allra réttinda, sem fįst meš uppreist į ęru, enda hafi hann
ekki sętt įkęru į žeim tķma fyrir brot, sem žyngri hegning
liggur viš en sektir

Almenn Hegningarlög 85. gr.

Žegar lišin eru 2 įr af fresti žeim, sem ķ sķšari
mįlsgrein 84. gr. getur, og aš fullnęgšum öšrum skilyršum,
sem žar eru sett, getur [forseti],1) ef dómfelldi hefur hegšaš
sér vel į žessu tķmabili, veitt honum uppreist ęru.
[Forseti]1) getur og veitt manni uppreist ęru, žegar aš
minnsta kosti 5 įr eru lišin frį žvķ aš refsing hans er aš fullu
śttekin, fyrnd eša gefin upp, enda fęri umsękjandi sönnur,
sem gildar séu metnar, į žaš, aš hegšun hans hafi veriš góš
umręddan tķma.
[Žegar sérstaklega stendur į, mį veita uppreist ęru, žó aš
refsitķmi sé svo langur sem ķ 2. mgr. segir, enda žótt ekki sé
lišinn lengri tķmi en til er skilinn ķ 1. mgr.]2)

 

Vinstri menn ķ ķslandi eru nś alveg sannfęršir um aš Sjįlfstęšisflokkurinn, Bjarni ben, Ólöf Nordal og Sigrķšur Į haf fundiš upp į žessu.

Er ekkert ķ hausnum į žessu liši.


Bķlar eru orkusóšar.

Orkan, hvašan kemur hśn og hvert fer hśn ?

Öll farartęki eyša orku, óafturkręft, orkan fer aš mestu ķ aš ķ flytja til massa ,slķta nišur hjólböršum, vegum og til kyndingar farartękjanna.

Ķ öllum farartękjum er tęknibśnašur sem breytir orku ķ hreyfiorku.

Hreyfiorkan sem žarf er nokkuš lķnulega hįš žyngd farartękisins.

Rafmagnsbķlar breyta raforku ķ hreyfiorku og bķlar meš brunavélum breyta varmorku sem myndast viš bruna ķ hreyfiorku. Nżtnin ķ žessu ferli er um 90% ķ rafmagnsbķlum en  45% ķ bensķnbķlum.

Žegar rafmagnsbķlar eru notašir į köldum svęšum žarf aš kynda žį meš raforku. Žetta er um helmingur orkunotkunarinnar žegar rafmagnsbķll er notašur ķ 20 mķnśtur tvisvar į dag aš vetrarlagi Ķ Reykjavķk. Ķ bķlum meš brunavélar er varmaorkan sem ekki nżtist til hreyfiorkuframleišslu nżtanleg til kyndingar og žannig lękkar heildar nżtni žeirra miklu minna žegar kalt er ķ vešri. Rafmagnsbķll sem fer 200 km į hlešslunni mišaš viš 90% nżtni og enga notkun į mišstöš fer ķ reynd aš jafnaši aldrei nema 150 vegna annarrar notkunar į raforkunni og nżtnin er žvķ ekki samanburšarhęf viš bensķnbķl. 

Rafmagnsbķlar af nżjustu gerš hafa um 200 km dręgi og eru 20% žyngri en bensķnbķll af svipašri stęrš. Rafmagnsbķll žarf žį 20% meiri hreyfiorku en bensķnbķll til aš fęrast śr staš. Til aš nį sama dręgi og bensķnbķll žarf rafmagnsbķllinn aš vera aš minnsta kost tvöfalt žyngri og žarf žį 150% meiri hreyfiorku.

Af framansögšu mį sjį aš heildarnżtni rafmagnsbķla er ķ besta falli svipuš og bensķnbķla en ef žeir žurfa aš hafa sama dręgi er hśn verulega minni.

70% af allri raforku sem notuš er ķ heiminum er framleidd meš žvķ aš breyta varmaorku frį jaršefnaeldsneyti ķ hreyfiorku (meš 45% nżtni)sem er sķšan breytt ķ raforku, 15% er framleidd meš kjarnorku og 15% er framleidd meš endurnżjanlegum hętti (vatns, vind og sólarorkuver) Žetta žżšir į mannamįli aš rafmagnsbķlar sem nota raforku af neti sem er ķ losunarkvótakerfinu (eins og landsvirkjun) eru ķ reynd alltaf aš brenna jaršefnaeldsneyti. Og žegar grannt er skošaš sennilega ekki minna į hvern ekin kķlómetra en venjulegur bensķnbķll sérstaklega meš tilliti til žess aš dęgri rafmagnsbķla žarf aš aukast verulega ef allir bķlar eiga aš vera rafknśnir. Į vef orkustofnunar er reiknaš śt kolefnisspor fyrir ķslenska raforku sem er 460g/KWh.  Nissan Leaf sem er meš 30 KWh rafhlöšu og 150km dręgi og er keyršur af neti landsvirkjunar losar samkvęmt žvķ um 90 g/km  af CO2.  Nżir bensķnbķlar ķ svipašri stęrš eru meš losun upp į 80 til 120 g/km og tvinnbķlar eru į bilinu 30 til 60 g/km.

Framleišsla farartękja

Framleišsla į hrįvöru kostar mikla orku. Bķlar ķ dag eru aš uppistöšu śr įli og stįli, Ef viš mišum viš aš allir bķlar séu 50/50 śr įli/stįli er hęgt aš finna orkuna sem žarf til aš framleiš kķlóš af hrįvöru til bķlaframleišslu. Žaš žarf 16 KWh/kg ķ įliš og  6 KWh/kg ķ stįliš eša 11 KWh į kķló aš jafnaši. žaš eru 16.000 KWh fyrir Nissan Leaf rafmagnsbķl. Til aš aka Nissan Leaf 100.000 km žarf 20.000 KWh žannig aš žaš žarf nęstum jafn mikla orku bara til aš bśa til grunn hrįefniš ķ hann og žį į eftir aš framleiša bķlinn sem kostar aš minnstakost jafn mikla orku. Ķ reynd eru Rafmagnsbķlar um žaš bil helmingi dżrari en hefšbundin bensķnbķll ķ dag. Žetta stafar af žvķ aš ķ rafhlöšum rafmagnsbķla eru dżr efni sem unnin eru śr jöršu meš nįmugreftri žau eru dżr vegna žess aš žaš žarf mikla orku til aš nįlgast žau. Žumalputtareglan er aš helmingurinn af framleišsluveršinu sé ķ raun hrein orkukostnašur. Žį er tekiš tillit til žess aš veršmyndun į hrįvöru eins og stįli og įli er ķ reynd aš uppistöšu orkukostnašur. Ķ dollurum žį mį seigja aš bensķnbķll kosti $10.000 en rafmagnsbķll $20.000 munurinn er $10.000 og žį $5.000 ķ orkukostnaši. 70% af žeirri orku žarf aš framleiša meš olķu eša $3.000.  Og hvaš fęr mašur mikiš af olķu fyrir $3.000 ?  Jś žį fįst 8 tonn af hrįolķu. žaš er nóg til aš aka mešalfólksbķll sem eyšir 50 grömmum į km 200.000 km sem er helmingi lengra en mešalfólksbķl er ekiš į lķftķmanum. Og žaš er hęgt aš aka mešalafólsbķlnum 400.000 km į olķunni sem žarf til aš framleiša mešalrafmagnsbķlinn. Žannig mį sjį aš framleišsla farartękjanna kostar grķšarlega orku og miklu meiri olķu en notkun žeirra į lķftķmanum.

Fyrirtęki sem framleiša rafmagnsbķla hafa į sķšustu įrum lagt nokkuš ķ aš andmęla žessari orkusóun viš framleišslu "rafmagns"bķla. Žar er reiknaš sérstakt kolefnisfótspor fyrir rafhlöšurnar sem fara ķ rafmagnsbķla. Į heimasķšu Tesla kemur fram aš bķll meš dręgi upp į 150 km er meš kolefnisfótspor sem jafngildir 2,5 įra akstri bensķnbķls vegna rafhlašanna og bķll meš 600 km dręgi er meš kolefnisfótspor sem jafngildir 8 įra akstri sambęrilegs bensķnbķls. Eftir žvķ sem ég kemst nęst mišast žessar tölur viš aš rafhlöšurnar séu endurunnar og gildir žvķ ekki fyrir fjölgun rafmagnsbķla ašeins endurnżjun žeirra. Žetta eru vissulega ekki jafn ķskyggilegar tölur og aš framan en engu aš sķšur augljóst aš rafhlöšurnar ķ rafmagnsbķlum eru mjög mengandi og orkufrek framleišsla.

Višhald vega og vegslit.

Slit vega er ķ veldisvaxandi sambandi viš žunga farartękjanna sem um žį fara. Rannsóknir į žessu benda til aš sambandiš sé ķ 4. veldi, žaš er aš seigja, bķll sem er 2 tonn slķtur veginum 16 sinnum meira en bķll sem er 1 tonn.  Ef bķlaflotinn į ķslandi fęri allur ķ rafmang meš 20% žyngingu farartękjanna mundi žaš žżša aš slit į vegum mundi tvöfaldast. Višahald vega į Ķslandi mundi žį kosta 15 milljarša į įri ķ stašin fyrir 8 eša um 50.000 kr į hver bķl ķ landinu. Višhald vega er aš uppistöšu orkukostnašur sem ętti vitanlega aš leggjast viš kolefnisfótspor žyngri bķla (rafmagnsbķla) ef helmingurinn er olķukostnašur sem er varlega įętlaš žarf aš eyša $250 į įri aukalega ķ olķu vegna hvers rafamasbķls sem eru žį 0,6 tonn af olķu eša 1,8 tonn CO2 į įri.

Miša viš framagreindar forsendur,  100.000 km akstur og 7,5 įra lķftķma fęst kolefnisspor fyrir rafmangsbķl sem er 80 tonn į móti 40 tonn fyrir venjulegan bensķnbķl.

Nišurstaša

Framleišsla og notkun rafmagnsbķla er af hinu góša,  menn verš bara aš skilja aš žeir eyša orku eins og önnur farartęki og mišaš viš nśverandi stöšu ķ tękni og orkuframleišslu er ekki tķmabęrt aš fjölga žeim mikiš, hvorki į ķslandi né annarstašar ķ heiminum. Žaš mundi stórauka heildarlosun į CO2 og annarri verri mengun(žungmįlmar).

Mišaš viš nśverandi tęknistig mį  hugsa sér aš žegar heimsframleišslan į raforku veršur komin ķ 70% meš endurnżjanlegum hętti (nś um 15% + 15% kjarnaorka) mun aukin framleišsla og notkun rafmagnsbķla minka losun CO2 ķ heiminum. Hvenęr žaš veršur er ekki gott aš sjį, kannski eftir 5, 10  eša 30 įr ? žangaš til er venjulegur bensķnbķll eša einhverskonar tvinnbķll lang besti kosturinn fyrir žį sem vilja vera umhverfisvęnir.

 

 

 


Vegurinn um Gjįbakka nógu góšur fyrir mig og mķna.

Og raunar mun betri en margir ašrir vegir sem ég er aš nota į ķslandi. Vegurinn er bara ekki nógu góšur fyrir tśrista išnašinn.

Tśristaišnašurinn ber įbyrgš į žvķ aš vel flestir hįlendisvegir į Ķslandi eru aš breytast ķ skurši sem mun kosta  milljarša aš hękka upp og laga. 

Margföldun į umferšaržunga į žessum vegum, mest į žyngri bķlum eins og rśtum sem slķta vegunum mörg hundruš sinnum meira en venjulegur jeppi er vegna tśristaišnašarins.

Žaš eru um žaš bil 5000km af vegum  į ķslandi sem notašir eru af tśristaišnašinum sem žola ekki nśverandi umferš.

Til aš lagfęra žaš žarf buršalag og bundiš slitlag sem kostar meira en 50 milljónir į hvern kķlómetra.

ķ žetta žarf fjarmang sem svarar um 250 miljöršum į nęstu įrum. Hver į aš borga žaš ?

Tśrismi er einfaldlega ekki aršbęr atvinnugrein žegar hśn er oršin aš žeirri stęršargrįšu aš hśn gengur į innviši samfélagsins eins og stašan er nś ķslandi.


mbl.is Of žungar rśtur aka um Žingvelli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Leikhśs

Ég veit upp į hįr hvaš ég hef fariš oft ķ leikhśs um mķna daga. Fimm sinnum, fyrsta sżningin var Kardemommubęrinn žį var ég um 5 įra, ég held aš mig hafi fundist gaman en man žaš samt ekki glöggt. Farm aš žrķtugu fór ég į nęstu fjórar sżningar ég man aš mér fannst žęr allar hrśtleišinlegar, tvęr voru sżndar ķ Borgarleikhśsinu og tvęr ķ Žjóšleikhśsinu. Undanfarin 15 įr hef ég ekki fariš ķ leikhśs. En ég hef unniš nokkuš aš tęknimįlum ķ leikhśsi į žessum tķma, hannaš véldrifna hluti og veit rįšgjöf viš buršaržolhönnun ķ svišsmyndum. Žannig hef ég ef til vill öšlast sżn į heim leikhśssins sem fįir hafa.
Ég hef séš leikara į lįgum launum frį rķkinu leggja į sig mikla vinnu viš ömurlegar ašstęšur ķ ónżtum hśskofum og uppskera jafnvel bara skķtkast fyrir og halda samt ótraušir įfram ķ nęsta verk. Ég hef horft į 30 manna hóp leikara beinlķnis hlaupa fyrir björg ķ verki sem aš mķnum dómi įtti ekki nokkurn möguleika į aš verša įhugavert fyrir nein nema höfund žess(sem var svo raunin). Žeir mętu į ęfingar, öskrušu, gólušu og veltu sér upp śr skķt og engum fannst žaš gaman nema žeim sjįlfum.
Nišurstaša: Bein opinber rekstur ķ leikhśsi eins og framkvęmdin er hérlendis étur žaš innanfrį meš žvķ aš halda į floti hęfileikalausu fólki ķ greininni og eyšilegur žannig möguleika alvöru leikara og leikstjóra į aš hafa sómasamlega afkomu ķ greininni.

32 amper, hvaš er žaš mikiš ?

Reykjavķkurborg  er aš setja upp ofurhlešslustöšvar fyrir rafbķla heil 32 amper. Til samanburšar eru afköst venjulegrar bensķnstöšvar ķgildi um 20 žśsund ampera hlešslustöšvar ķ rafmagni eša um 600 sinnum meiri.

Ég tek bensķn einu sinni ķ viku. Meš žvķ leišlegra sem ég geri, bķša eftir aš dęlan klįri, žaš tekur um 2 mķnśtur og ég keyri upp undir 1000 kķlómetra į hlešslunni į bķl sem fęst nżr ķ dag fyrir 2 milljónir og er 1000 kg.

 

Algengur rafmagnsbķll ( Nissan Leaf)ķ svipašri stęrš er 1400 kg kostar um 2 sinnum meira ķ innkaupum (gjaldeyri)og hann slķtur vegum meira en tvöfalt meira (vegslit er ķ 4 veldi meš žunganum) Og žaš versta er aš öryggi annarra vegfaraenda minkar ķ beinu hlutfalli meš žyngd umferšarinnar.

Mašur žarf aš vera mjög einfaldur til aš sjį ekki žetta er ekki aš virka til hagsbóta fyrir nein nema bķlasalann.

Ķ keppninni um vitlausustu hugmynd ķslandsögunnar er ótķmabęr rafbķlavęšing nśmer tvö į eftir banni viš frambremsum ķ bifreišum sem var rętt um mišja sķšustu öld og veršur seint velt śr toppsętinu.


mbl.is Setja upp 58 hlešslustöšvar ķ Reykjavķk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband