Bķlar eru orkusóšar.

Orkan, hvašan kemur hśn og hvert fer hśn ?

Öll farartęki eyša orku, óafturkręft, orkan fer aš mestu ķ aš ķ flytja til massa ,slķta nišur hjólböršum, vegum og til kyndingar farartękjanna.

Ķ öllum farartękjum er tęknibśnašur sem breytir orku ķ hreyfiorku.

Hreyfiorkan sem žarf er nokkuš lķnulega hįš žyngd farartękisins.

Rafmagnsbķlar breyta raforku ķ hreyfiorku og bķlar meš brunavélum breyta varmorku sem myndast viš bruna ķ hreyfiorku. Nżtnin ķ žessu ferli er um 90% ķ rafmagnsbķlum en  45% ķ bensķnbķlum.

Žegar rafmagnsbķlar eru notašir į köldum svęšum žarf aš kynda žį meš raforku. Žetta er um helmingur orkunotkunarinnar žegar rafmagnsbķll er notašur ķ 20 mķnśtur tvisvar į dag aš vetrarlagi Ķ Reykjavķk. Ķ bķlum meš brunavélar er varmaorkan sem ekki nżtist til hreyfiorkuframleišslu nżtanleg til kyndingar og žannig lękkar heildar nżtni žeirra miklu minna žegar kalt er ķ vešri. Rafmagnsbķll sem fer 200 km į hlešslunni mišaš viš 90% nżtni og enga notkun į mišstöš fer ķ reynd aš jafnaši aldrei nema 150 vegna annarrar notkunar į raforkunni og nżtnin er žvķ ekki samanburšarhęf viš bensķnbķl. 

Rafmagnsbķlar af nżjustu gerš hafa um 200 km dręgi og eru 20% žyngri en bensķnbķll af svipašri stęrš. Rafmagnsbķll žarf žį 20% meiri hreyfiorku en bensķnbķll til aš fęrast śr staš. Til aš nį sama dręgi og bensķnbķll žarf rafmagnsbķllinn aš vera aš minnsta kost tvöfalt žyngri og žarf žį 150% meiri hreyfiorku.

Af framansögšu mį sjį aš heildarnżtni rafmagnsbķla er ķ besta falli svipuš og bensķnbķla en ef žeir žurfa aš hafa sama dręgi er hśn verulega minni.

70% af allri raforku sem notuš er ķ heiminum er framleidd meš žvķ aš breyta varmaorku frį jaršefnaeldsneyti ķ hreyfiorku (meš 45% nżtni)sem er sķšan breytt ķ raforku, 15% er framleidd meš kjarnorku og 15% er framleidd meš endurnżjanlegum hętti (vatns, vind og sólarorkuver) Žetta žżšir į mannamįli aš rafmagnsbķlar sem nota raforku af neti sem er ķ losunarkvótakerfinu (eins og landsvirkjun) eru ķ reynd alltaf aš brenna jaršefnaeldsneyti. Og žegar grannt er skošaš sennilega ekki minna į hvern ekin kķlómetra en venjulegur bensķnbķll sérstaklega meš tilliti til žess aš dęgri rafmagnsbķla žarf aš aukast verulega ef allir bķlar eiga aš vera rafknśnir. Į vef orkustofnunar er reiknaš śt kolefnisspor fyrir ķslenska raforku sem er 460g/KWh.  Nissan Leaf sem er meš 30 KWh rafhlöšu og 150km dręgi og er keyršur af neti landsvirkjunar losar samkvęmt žvķ um 90 g/km  af CO2.  Nżir bensķnbķlar ķ svipašri stęrš eru meš losun upp į 80 til 120 g/km og tvinnbķlar eru į bilinu 30 til 60 g/km.

Framleišsla farartękja

Framleišsla į hrįvöru kostar mikla orku. Bķlar ķ dag eru aš uppistöšu śr įli og stįli, Ef viš mišum viš aš allir bķlar séu 50/50 śr įli/stįli er hęgt aš finna orkuna sem žarf til aš framleiš kķlóš af hrįvöru til bķlaframleišslu. Žaš žarf 16 KWh/kg ķ įliš og  6 KWh/kg ķ stįliš eša 11 KWh į kķló aš jafnaši. žaš eru 16.000 KWh fyrir Nissan Leaf rafmagnsbķl. Til aš aka Nissan Leaf 100.000 km žarf 20.000 KWh žannig aš žaš žarf nęstum jafn mikla orku bara til aš bśa til grunn hrįefniš ķ hann og žį į eftir aš framleiša bķlinn sem kostar aš minnstakost jafn mikla orku. Ķ reynd eru Rafmagnsbķlar um žaš bil helmingi dżrari en hefšbundin bensķnbķll ķ dag. Žetta stafar af žvķ aš ķ rafhlöšum rafmagnsbķla eru dżr efni sem unnin eru śr jöršu meš nįmugreftri žau eru dżr vegna žess aš žaš žarf mikla orku til aš nįlgast žau. Žumalputtareglan er aš helmingurinn af framleišsluveršinu sé ķ raun hrein orkukostnašur. Žį er tekiš tillit til žess aš veršmyndun į hrįvöru eins og stįli og įli er ķ reynd aš uppistöšu orkukostnašur. Ķ dollurum žį mį seigja aš bensķnbķll kosti $10.000 en rafmagnsbķll $20.000 munurinn er $10.000 og žį $5.000 ķ orkukostnaši. 70% af žeirri orku žarf aš framleiša meš olķu eša $3.000.  Og hvaš fęr mašur mikiš af olķu fyrir $3.000 ?  Jś žį fįst 8 tonn af hrįolķu. žaš er nóg til aš aka mešalfólksbķll sem eyšir 50 grömmum į km 200.000 km sem er helmingi lengra en mešalfólksbķl er ekiš į lķftķmanum. Og žaš er hęgt aš aka mešalafólsbķlnum 400.000 km į olķunni sem žarf til aš framleiša mešalrafmagnsbķlinn. Žannig mį sjį aš framleišsla farartękjanna kostar grķšarlega orku og miklu meiri olķu en notkun žeirra į lķftķmanum.

Fyrirtęki sem framleiša rafmagnsbķla hafa į sķšustu įrum lagt nokkuš ķ aš andmęla žessari orkusóun viš framleišslu "rafmagns"bķla. Žar er reiknaš sérstakt kolefnisfótspor fyrir rafhlöšurnar sem fara ķ rafmagnsbķla. Į heimasķšu Tesla kemur fram aš bķll meš dręgi upp į 150 km er meš kolefnisfótspor sem jafngildir 2,5 įra akstri bensķnbķls vegna rafhlašanna og bķll meš 600 km dręgi er meš kolefnisfótspor sem jafngildir 8 įra akstri sambęrilegs bensķnbķls. Eftir žvķ sem ég kemst nęst mišast žessar tölur viš aš rafhlöšurnar séu endurunnar og gildir žvķ ekki fyrir fjölgun rafmagnsbķla ašeins endurnżjun žeirra. Žetta eru vissulega ekki jafn ķskyggilegar tölur og aš framan en engu aš sķšur augljóst aš rafhlöšurnar ķ rafmagnsbķlum eru mjög mengandi og orkufrek framleišsla.

Višhald vega og vegslit.

Slit vega er ķ veldisvaxandi sambandi viš žunga farartękjanna sem um žį fara. Rannsóknir į žessu benda til aš sambandiš sé ķ 4. veldi, žaš er aš seigja, bķll sem er 2 tonn slķtur veginum 16 sinnum meira en bķll sem er 1 tonn.  Ef bķlaflotinn į ķslandi fęri allur ķ rafmang meš 20% žyngingu farartękjanna mundi žaš žżša aš slit į vegum mundi tvöfaldast. Višahald vega į Ķslandi mundi žį kosta 15 milljarša į įri ķ stašin fyrir 8 eša um 50.000 kr į hver bķl ķ landinu. Višhald vega er aš uppistöšu orkukostnašur sem ętti vitanlega aš leggjast viš kolefnisfótspor žyngri bķla (rafmagnsbķla) ef helmingurinn er olķukostnašur sem er varlega įętlaš žarf aš eyša $250 į įri aukalega ķ olķu vegna hvers rafamasbķls sem eru žį 0,6 tonn af olķu eša 1,8 tonn CO2 į įri.

Miša viš framagreindar forsendur,  100.000 km akstur og 7,5 įra lķftķma fęst kolefnisspor fyrir rafmangsbķl sem er 80 tonn į móti 40 tonn fyrir venjulegan bensķnbķl.

Nišurstaša

Framleišsla og notkun rafmagnsbķla er af hinu góša,  menn verš bara aš skilja aš žeir eyša orku eins og önnur farartęki og mišaš viš nśverandi stöšu ķ tękni og orkuframleišslu er ekki tķmabęrt aš fjölga žeim mikiš, hvorki į ķslandi né annarstašar ķ heiminum. Žaš mundi stórauka heildarlosun į CO2 og annarri verri mengun(žungmįlmar).

Mišaš viš nśverandi tęknistig mį  hugsa sér aš žegar heimsframleišslan į raforku veršur komin ķ 70% meš endurnżjanlegum hętti (nś um 15% + 15% kjarnaorka) mun aukin framleišsla og notkun rafmagnsbķla minka losun CO2 ķ heiminum. Hvenęr žaš veršur er ekki gott aš sjį, kannski eftir 5, 10  eša 30 įr ? žangaš til er venjulegur bensķnbķll eša einhverskonar tvinnbķll lang besti kosturinn fyrir žį sem vilja vera umhverfisvęnir.

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband